Muilo akmens susidarymas

Maždaug prieš 2 800 milijonų metų dabartinės Rytų Suomijos teritorijoje iš Žemės plutos įtrūkių išsiveržė komatito lava, kurioje buvo gausu magnio. Iki 1 600 laipsnių įkaitusi lava greitai ir plačiai pasklido išsiveržimo vietovėje.

Maždaug prieš 1 900–1 800 milijonų metų dabartinės Suomijos teritorijoje susidūrė Žemės litosferos plokštės. Šio susidūrimo metu susidarė svekofeninių kalnų grandinė, kuri prilygo Alpėms, ir sustabdė išsiveržusios lavos srautą bei oliviną beveik vertikalioje padėtyje kalnų grandinės pagrinde.

Slėgis beveik dešimties kilometrų gylyje po senoviniais kalnais buvo 2 000–4 000 atmosferų, o temperatūra siekė 400–500 °C. Pro pamatinės uolienos plyšius besiskverbiantis vanduo, kuriame buvo daug anglies dioksido, transformavo oliviną iš pradžių į serpantiną, o po to į muilo akmenį. Ši metamorfozė turėjo daugybę fazių ir truko dešimtis milijonų metų.

Dramatiškas gamtos virsmas baigėsi susidarius retam gamtiniam reiškiniui – muilo akmeniui.